Kita nuotraukaAukštaitijos malūnai, kurie mala ir jau nebe
Ant Minčios upės kranto pastatytas vandens malūnas grūdus pradėjo malti prieš 200 metų. Netoliese stūkso pinigų kalnelis.
Autorius: V. Juraitis
Malūnas pastatytas ant Šventosios kranto ir priklausė J. Tiškevičiui. Įspūdingas akmeninis malūnas suręstas iš galingų akmenų.
Autorius: V. Eidėjus
Antalieptės marios - įspūdingas, vaizdingas telkinys su įvairiausių dydžių salomis. Prie marių - Šventosios upė, kuri Zarasų kraštui svarbi taip, kaip Lietuvai Nemunas.
Autorius: R. Leleckas
Gražutės regioninio parko puošmena - Luodžio ežeras. Tai vienas didžiausių ežerų Lietuvoje. Kalbininko K. Būgos nuomone, ežero vardas, kaip ir daugelio kitų krašto ežerų, yra sėliškos kilmės.
Autorius: R. Leleckas
Šimtametis malūnas, kuriame iki šiol galima malti miltus ir čia pat išsikepti duonelės. Malūne esančios girnos - tai ratas, kuris sukasi lyg gyvenimo ratas.
Autorius: Slyninkosmalunas.lt
Tai technikos paveldo objektas ant kairiojo Nikajos upelio kranto. Nors jo girnų nebesuka upelio vanduo, tačiau malūnas nenustoja malęs miltų iki šių dienų.
Autorius:
Slyninkosmalunas.lt
Po rekonstravimo įkurtame muziejuje galima pamatyti senoviškų energetikos įrenginių iš senų vandens malūnų. Eksponatai byloja apie malūną, kuris gamino elektrą.
Autorius: V. Eidėjus
Už Tiltiškių malūno Šventoji keliauja vingiais ir rėvomis. Čia upė stipriai išplatėja ir įsilieja į Antalieptės marias.
Autorius: V. Eidėjus
Ant Šventosios upės kranto 1936 m. buvo pastatytas dviaukštis Tiltiškių vandens malūnas, kuris tris dešimtmečius veikė, naudodamas vandens jėgą. Malūno antrajame aukšte buvo girnos.
Autorius: V. Eidėjus
Autorius: I. Bagdanavičienė